Virgilijus Gross

Naujienos

Pastato ir patalpų paskirtis: ką privalu žinoti, kad būtų išvengta klaidų renkantis būstą?

Būsto pirkimas – viena didžiausių gyvenimo investicijų. Todėl prieš priimant galutinį sprendimą įsigyti patalpą (butą) naujai pastatytame ar dar nebaigtame statyti pastate, būtina atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas su pirkiniu susijusias sąlygas. Kad netektų pirkti katės maiše, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) rekomenduoja pirmiausia išsiaiškinti pastato, kuriame yra patalpa (butas), paskirtį (vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas, daugiabutis gyvenamasis namas ar viešbučių paskirties pastatas) bei koks statybą leidžiantis dokumentas (SLD) yra išduotas tam statiniui.

Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausia jo dalis naudojama tai paskirčiai. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nurodytos 2 pastatų grupės:

1) gyvenamieji pastatai;

2) negyvenamieji pastatai.

Jei pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka:

1) pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą;

2) vėliau nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.

Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų bei kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

Taigi negyvenamos paskirties pastate gali būti gyvenamųjų patalpų, o gyvenamosios paskirties pastate gali būti negyvenamųjų patalpų. Reikia atkreipti dėmesį, kad tokiuose mišriuose pastatuose reikėtų itin atidžiai patikrinti, kokios paskirties patalpas perkate: butą, poilsio paskirties ar kitos negyvenamosios paskirties patalpas.

Nors į šį klausimą atsakymą rasite Registrų centro išraše, tačiau visada pravartu pasitikrinti ir tai, kokia patalpų paskirtis buvo numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas SLD.

Pavyzdžiui, jeigu SLD išduotas vieno ar dviejų butų pastatui, o pastate įrengti daugiau nei vienas ar du butai, veikiausiai yra parduodamos vieno buto patalpos, t. y. buto dalys, kurias statytojai įvardija „būstu“. Įsigiję tokias patalpas taptumėte pastato (buto) bendraturčiais (bendraturčių teisės ir pareigos nustatytos Civiliniame kodekse) ir ateityje Jums gali kilti keblumų dėl buto pardavimo ar remonto, galite turėti nesklandumų su tokio namo statybos užbaigimo procedūromis, jeigu įsigyjamos patalpos yra dar nebaigtame statyti name. Be to, galite susidurti su problemomis dėl garso izoliacijos, automobilių parkavimo vietų trūkumo, pasigesti vaikų žaidimo aikštelės, funkcionalių ir patogių bendrojo naudojimo patalpų, kurios įrengiamos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Taip pat gali kilti rūpesčių dėl nekilnojamojo turto mokesčių – už tokias patalpas reikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčius.